PSYCHOSOCIAL CHARACTERISTICS OF STUDENTS WITH LEARNING DISABILITIES /MOKINIŲ, TURINČIŲ MOKYMOSI SUTRIKIMŲ, PSICHOSOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA

Algirdas Ališauskas, Jelena Galvydytė

Abstract


The article describes the psychosocial characteristics of students with learning disabilities. Qualitative data collection and processing (interview and interview content analysis) and quantitative (socio-metric research) methods have been applied. Positive and negative psychosocial (emotional self-satisfaction/feeling, self-actualisation and self-expression and inter- personal relations) characteristics of a student with learning disabilities have been distinguished and defined. The social status of these students has been ascertained within the class and the motives of the  classmates in their choices have been revealed.

A psychosocial portrait (according to feeling well, self- actualisation, and the quality of interpersonal relationship) of a student with learning disabilities is ambiguous, reconciling both positive and negative characteristics. In the class, a relatively high status of students with learning disabilities has been identified. Positive and negative classmate’s choices mostly related to personal qualities and acceptable or unacceptable behaviour of the students with learning disabilities. An analysis of interview content revealed the factors determining self-esteem, self-expression, and interpersonal relationships of students with learning disabilities.

Straipsnyje pateikiama mokymosi sutrikimų turinčių mokinių psichosocialinė charakteristika. Taikyti kokybiniai (interviu ir interviu turinio analizė) ir kiekybiniai (sociometrinis tyrimas) metodai. Išskirtos ir apibūdintos pozityvios ir negatyvios mokymosi sutrikimų turinčio mokinio psichosocialinės (emocinio pasitenkinimo/savijautos, savirealizacijos ir saviraiškos bei tarpasmeninių santykių) charakteristikos. Išsiaiškintas mokinių, turinčių mokymosi sutrikimą, socialinis statusas klasėje, atskleisti bendraklasių pasirinkimų motyvai.

Mokinio, turinčio mokymosi sutrikimą, psichosocialinis portretas (pagal savijautą, savirealizaciją ir tarpasmeninių santykių kokybę) nevienareikšmis, jame dera ir pozityvios, ir negatyvios charakteristikos. Nustatytas pakankamai aukštas mokymosi sutrikimų turinčių mokinių statusas klasėje. Teigiami ir neigiami bendraklasių pasirinkimai labiausiai siejasi su mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, asmeninėmis savybėmis ir priimtinu ar nepriimtinu jų elgesiu. Interviu turinio analizė leido atskleisti veiksnius, lemiančius mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, gerą savijautą, saviraišką bei  tarpasmeninius santykius: mokinių požiūriu tai - draugiški santykiai  klasėje, savo stiprybių mokantis pažinimas, geranoriška klasės draugų parama ir pagalba, sėkmė ir įvertinimas ne mokymosi veikloje; tėvų požiūriu - draugiški santykiai klasėje, vaiko palaikymas, galimybė vaikui dalyvauti klasės/mokyklos renginiuose, būrelių lankymas; mokytojų akcentuojami pozityvūs veiksniai: geras mokyklos lankymas, draugiškas bendravimas su klasės draugais, noras atlikti skirtas užduotis, gebėjimas susikaupti, mokėjimas tvardytis susidūrus su nesėkme, noras dalyvauti ir dalyvavimas klasės/mokyklos renginiuose; specialistų minimi pozityvūs vaiko ugdymosi psichologiniai veiksniai: gera vaiko savijauta klasėje, pasitikėjimas savimi, palaikantys bendraklasiai, šiltas ir palaikantis mokytojo santykis su vaiku, galimybė vaikui realizuoti savo pomėgius užklasinėje veikloje. Probleminės sritys, išryškėjusios per interviu dalyvių apibūdintus neigiamus psichosocialinius veiksnius, keliančius mokiniui ir jo ugdytojams diskomfortą, siejasi su gan dažnais neigiamais emociniais vaiko išgyvenimais, susijusiais su mokykla (nepalankūs santykiai su bendraklasiais ir mokytojais, patiriami mokymosi sunkumai, palaikymo ir pagalbos vaikui stoka), mokinio elgesio charakteristikomis, trukdančiomis bendrauti ir ypač - nepakankama savirealizacija ir saviraiškos stoka (menku įsitraukimu į bendras klasės/mokyklos veiklas).


Keywords


learning disabilities, psychosocial characteristics.

References


Ališauskas A., Ališauskienė S., & Miltenienė L. (2013). Meeting Childrens Special Educational Needs In School. A Lithuanian Case. Society , Integration, Education, II, 113-125.

Ališauskas, A., Ališauskienė, S., Gerulaitis, D., Kaffemanienė, I., Melienė, R., & Miltenienė, L. (2011). Specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas: Lietuvos patirtis užsienio šalių kontekste. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Ališauskas, A., Ališauskienė, S., Gerulaitis, D., Melienė, R., Miltenienė, L., & Šapelytė, O. (2007). Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis: Tyrimo ataskaita. Retrieved from: .

Ališauskas, A., Ališauskienė, S., & Kairienė, D. (2011). Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas inkliuzinio ugdymo kontekste. Specialusis ugdymas, 1 (24), 75–90.

Ališauskas, A., Dikidži, A., & Gerulaitis, D. (2005). Bendrojo ugdymo klasėje besimokančio specialiųjų poreikių turinčio vaiko socialinė psichologinė charakteristika. Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas. Mokslinės konferencijos Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bendrojo ugdymo įstaigose medžiaga, p. 5–7. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Ališauskas, A., Kaffemanienė, I., Melienė, R., & Miltenienė, L. (2011). Inkliuzinis ir specialusis ugdymas tėvų požiūriu. Specialusis ugdymas, 2 (25), 113–127.

Ališauskienė, S., Ališauskas, A., Šapelytė, O., Miltenienė, L., Melienė, R., & Gerulaitis, D. (2009). Specialiosios pedagoginės pagalbos poreikis ir tenkinimo lygis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Specialusis ugdymas, 1 (20), 119–130.

Gudonis, V., Ališauskas, A., & Rusteika, M. (2011). Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bendrojo lavinimo mokyklose: mokinių ir mokytojų požiūris. Pedagogika, 101, 91-97.

Ališauskas, A., Gerulaitis, D., Miltenienė, L. (2011). Ugdymo modelių, tenkinant mokinių specialiuosius poreikius, realizavimas Lietuvoje. Specialusis ugdymas, 1(24), 105-116.

Backenson, E.M., Holland, S.C., Kubas, H.A., Fitzer, K.R., Wilcox, G., Carmichael J.A. et. al. (2015). Psychosocial and Adaptive deficits Associated With Learning Disability Subtypes. Journal of Learning Disabilities, 48 (5), 511-522.

Bakšienė, A. (2014). Mokymosi sutrikimų turinčių vaikų savęs reprezentacijos. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai, 3. Retrieved from: www.jmpk.fsf.vu.lt.

Barkauskienė, R., & Skerytė-Kazlauskienė, M. (2010). Mokymosi negalę turinčių paauglių savęs vertinimas ir suvokta socialinė parama. Psichologija, 41, 33–49.

Idan, O., & Margalit, M. (2014). Socioemotional Self- Perceptions, Family Climate, and Hopeful Thinking Among Students with Learning Disabilities and Typically Achieving Students from the Same Classes. Journal of Learning Disabilities, 47 (2), 136-152.

Fletcher, J. M. (2012). Classification and indentification of Learning Disabilities. In D. Butler, B. Wong (Eds.). Learning about learning disabilities (pp. 1–26). USA.

Galvydytė, J., & Ališauskas, A. (2016). Mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, edukacinė charakteristika. Specialusis ugdymas, 1 (34), 51-71.

Hen, M., & Goroshit, M. (2014). Academic Procrastination, Emotional Intelligence, Academic Self-Efficacy, and GPA. Journal of Learning Disabilities, 47 (2), 116-124.

Kaffemanienė, I., & Ivoškutė, J. (2005). Moksleivių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokyklinio nerimo poveikis mokymosi motyvacijai. Specialusis ugdymas, 2 (5), 55–67.

Kavale, K.A., & Forness S.R. (1996). Social Skills Deficits and Learning Disabilities: A Meta-Analysis. Journal of Learning Disabilities, 29 (3), 226-237.

Miltenienė, L. (2005). Bendradarbiavimo modelio konstravimas tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius. Daktaro disertacija.

Miltenienė, L. (2004). Socialinių tinklų kūrimas edukacinėje aplinkoje: tėvų vaidmuo tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius. Socialinis darbas, 3(2), 106–113.

Miltenienė, L., & Mauricienė, D. (2010). Komandinio darbo struktūra ir kryptingumas tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius mokykloje. Specialusis ugdymas, 2 (23), 116-126.

Miltenienė, L., Melienė, R., & Kairienė, D. (2013). Specialistų kompetencija dirbti su mokiniais, turinčiais specifinių mokymosi sutrikimų. Specialusis ugdymas, 1 (28), 73–84.

Morrison, G. M. & Cosden, M. A. (1997). Risk, Resilience, And Adjustment Of Individuals With Learning Disabilities. Retrieved from: www.ldonline.org/article/6174/ .

Nelson, J.M., & Harwood, H. (2011). Learning Disabilities and Anxiety: A Meta – Analysis. Journal of Learning Disabilities, 44(1), 3-17.

Scanlon, D. (2013). Specific learning Disability and Its Newest Definition: Which Is Comprehensive? and Which Is Insufficient? Journal of Learning Disabilities, 46 (I), 26–33.

Skerytė-Kazlauskienė, M., Barkauskienė, R., & Povilaitis, R. (2012). Paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, savęs vertinimas: ar svarbi patyčių patirtis. Tiltai, 3, 99–109.

Skerytė-Kazlauskienė, M. (2013). Mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniai sunkumai ir jų kaita: individualūs ir tarpasmeniniai veiksniai. Daktaro disertacija.

Waber, D. P. (2010). Rethinking learning disabilities: understanding children who struggle in school. USA.

Wong, B., Graham, L., Hoskyn, M., & Berman, J. (2004). The ABC‘s of Learning disabilities. USA.

Wu, S.S., Willcutt, E.G., & Escovar E. et al. (2014). Mathematics Achievement and Anxiety and Their Relation to Internalizing and Externalizing Behaviours (2014). Journal of Learning Disabilities, 47 (6), 503-514.




DOI: http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i36.300

Refbacks

  • There are currently no refbacks.