THE SPECIALIST QUALITIES OF IMPLEMENTING AN ART EDUCATION CURRICULUM FOR LEARNERS WITH SPECIAL NEEDS FROM THE TEACHERS’ STANDPOINT / DAILINIO UGDYMO PROGRAMOS REALIZAVIMO YPATUMAI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TURINTIEMS UGDYTINIAMS: PEDAGOGŲ POŽIŪRIS

Asta Vaitkevičienė, Ona Jokubauskienė

Abstract


The article deals with the qualities required in implementing an art education curriculum for learners with special needs. There are few studies disclosing how teachers approach an art education curriculum with learners who have special educational needs. Therefore, it is relevant to investigate how teachers understand and think about the purpose of art education for learners with special needs, and how they assess such activities provided in the art education curriculum. It is concluded that through implementing an art education curriculum for children with special needs, teachers must understand the purpose of art education and are convinced that the creative activities of learners with special needs stimulate their imagination, develop creativity and enhance self-confidence. During art education activities teachers are ready to take into account pupils’ individual abilities and differentiate tasks. Teachers understand the role of art education in the development of the personality of learners with special needs but controversially? Clarify, why is it controversial? assess the trends of art activities.

Straipsnyje analizuojamos dailinio ugdymo programos realizavimo ypatybės dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais ugdytiniais. Pabrėžiama, kad tyrimų, atskleidžiančių pedagogų požiūrį į meninio ugdymo programų turinį specialiųjų poreikių turintiems ugdytiniams, yra labai nedaug, todėl aktualu tirti, kaip pedagogai supranta meninio ugdymo paskirtį dirbdami su specialiųjų poreikių turinčiais ugdytiniais, ką jie mano ir kaip vertina dailės ugdymo programoje numatytas veiklos su specialiųjų poreikių turinčiais ugdytiniais kryptis. Išvadose teigiama, kad, įgyvendindami meninio ugdymo programą su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, pedagogai suvokia meninio ugdymo paskirtį, yra įsitikinę, jog specialiųjų poreikių turinčių ugdytinių kūrybinė veikla skatina jų vaizduotę, plėtoja kūrybingumą, stiprina pasitikėjimą savimi. Rinkdamiesi meninio
ugdymo veiklas, pedagogai yra pasiruošę atsižvelgti į individualius mokinių gebėjimus ir skirti jiems diferencijuotas užduotis. Pedagogai supranta meninio ugdymo vaidmenį specialiųjų poreikių turinčio ugdytinio asmenybės raidai, tačiau prieštaringai vertina veiklos kryptis.


Keywords


art education, artistic competence, learners with special needs, special qualities of art curriculum/ meninis ugdymas, meninė kompetencija, specialiųjų poreikių ugdytiniai, dailės programos ypatybės

Full Text:

pp.39_71

References


–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457. [Education plans of basic and secondary education curricula for academic years 2015-2016 and 2016-2017, approved by the Minister of Education and Science of the Republic of Lithuania on 6 May, 2015 by order No. V-457]. Retrieved from: http://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_planai_1

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Meninis ugdymas (7 priedas). [General Curricula and Education Standards. Art Education (7th annex)] (2008). Retrieved from: http://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog

Csikzentmihalyi, M., & Schiefele, U. (2000). Meninis ugdymas, žmogaus vystymasis ir išgyvenimų ypatumai [Arts education, human development and the quality of experience]. In V. Matonis (2000). (Sud.). Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. [Basic Concepts in Contemporary Arts Education] (pp. 91–108). Vilnius: Enciklopedija.

Gaižutis, A. (1998). Meno sociologija [Sociology of Arts]. Vilnius: Enciklopedija.

Arts and Cultural Education at School in Europe (2009). EACEA.

Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijos specialiųjų poreikių žemų ir labai žemų intelektinių gebėjimų mokinių ugdymui. (2010). Retrieved from: http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/BP%20pritaikymo%20rekomendacijos.pdf

Parsons, M. (2000). Pažinimas kaip interpretacija meniniame ugdyme

[Cognition as interpretation in art education]. In Matonis, V. (2000). (Sud.).

Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. [Basic Concepts in Contemporary Arts Education] (pp. 59–75). Vilnius: Enciklopedija.

Piličiauskas, A. (2003). Meninio ugdymo mokytojų rengimas [Preparing artistic education teachers]. Pedagogika, 68, 161–167.

Piličiauskas, A. (2005). (Sud.). Neįgaliųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai. [Artistic education of the disabled: aspects of methodology and therapy]. Vilnius: Kronta.

Smith, R. (2000). Visuminio suvokimo link – humanitarinis meninio ugdymo

planas [Towards percipience: a humanities curriculum for arts education]

(p. 43–57). (2000). In V. Matonis (2000). (Sud.). Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. [Basic Concepts in Contemporary Arts Education]. Vilnius:Enciklopedija.

Vilkelienė, A. (2013). Ypatingųjų mokinių meninis ugdymas. Mokslo darbų

apžvalga. [Arts education of exceptional students. Survey of research papers].Vilnius: Edukologija.

Vilkelienė, A. (2015). Arts Education of Pupils with Special Educational Needs:Objectives and Principles. Pedagogika, 118 (2), 239–253. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/p.2015.017.




DOI: http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i35.256

Refbacks

  • There are currently no refbacks.